Tėvų Atstūmimo Sindromo vaikui sukeliamas psichologinis sutrikimas specialistų yra vertinamas kaip vaikų psichologinio žalojimo forma.
Psichologinis žalojimas – tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Už psichologinį smurtą Lietuvos įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę.
Lietuvos Teisingumo Ministeriją dar 2008 metais į paklausimą, kokia atsakomybė pagal Lietuvos įstatymus numatoma asmeniui, psichologiškai žalojančiam vaiką, sukeliant jam Tėvų Atstūmimo Sindromą, paaiškino:
Baudžiamosios teisės kodeksas.
LR Baudžiamojo Kodekso (sutrumpintai BK)163 straipsnyje numatyta sankcija – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas asmeniui, kuris piktnaudžiaudamas tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, fiziškai ar psichiškai gniuždė vaiką, paliko jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgėsi su vaiku.
Civilinės teisės kodeksas.
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (CK) 3.180 straipsnyje įtvirtinta, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti savo vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (motinos ar tėvo) valdžios apribojimo.
Civilinio Kodekso trečios knygos 165 straipsnio 1 dalis nurodo, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Asociacijos Prieš Tėvų Atstūmimą bei Seimo narių pastangomis buvo siūlomos įstatymų pataisos dėl bendravimo su vaikais po skyrybų bei lygiavertės tėvystės. Seimas, atsižvelgdamas į signalus ir pasiūlymus, 2016 metu birželio 3 dieną patvirtino Civilinio Kodekso pakeitimus.
12 straipsnis. 3.170 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.170 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.170 straipsnis. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant:
1. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
2. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
3. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
4. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
5. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.
6. Įstaigų, organizacijų ar kitų institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui. “
13 straipsnis. 3.174 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.174 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.174 straipsnis. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
1. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai).
2. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
3. Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
4. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Skaityti plačiau:
Administracinės Teisės Kodeksas.
LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATKP) 181 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. ATKP 181 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančia veika.
Toliau seka paaiškinimas, jog nors CK 3.180 ir BK 163 straipsnių teisinės normos kazuistiškai nedetalizuoja kiekvieno galimo piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais, psichinio vaikų gniuždymo būdo, šių teisės normų abstraktumas apima visus galimus piktnaudžiavimo valdžia, vaiko psichikos žalojimo ar bet kokio žiauraus elgesio su vaikais būdus. Galima suprasti, jog įskaitant ir psichologinio žalojimo būdą, sukeliant vaikui TAS.
Teisinės bazės šiuo metu Lietuvoje pakaktų, kad vaikų psichologinio žalojimo forma, sukeliant jiems Tėvu Atstūmimo Sindromą būtų pažabota. Belieka VTAT darbuotojams, psichologams bei juristams šia žalojimo formą atpažinti ir pripažinti.
Pavyzdžiai:
• 2007 metų birželį Ispanijos Katalonijoje teisėjas priėmė sprendimą byloje nr. 07/070620 (žiūr. http://www.f4j.be/) vaiką pusei metų perkelti gyventi pas tėvą dėl tos priežasties, jog vaiko motina ilgai ir piktybiškai skiepijo vaikui PAS. Motinai tą laikotarpį buvo uždrausta matytis su vaiku. Negana to, teisėjas pareikalavo motinos veiksmų tyrimo mažamečio vaiko atžvilgiu pagal baudžiamosios teisės įstatymus bei skirti jai psichologo konsultacijas.
Tuo pat laikotarpiu Nyderlandų Mastrichto miesto teismas byloje nr. 118048 / OT RK 07-349 paskyrė kuratorių motinai, kuris nustatytą laiką turėjo stebėti motinos veiksmus dėl galimo Tėvų Atstūmimo Sindromo formavimo su ja gyvenančiam vaikui. Po to sekė vis daugiau panašių teismo sprendimų Europoje.
Plačiau čia: